Eucharistija (arba šv. Mišios) yra Jėzaus Kristaus auka už visus visų laikų žmones, todėl mes taip pat esame kviečiami dalyvauti joje su konkrečiais prašymais ir padėka.
Gražus paprotys yra užsakyti šv. Mišias kokia nors intencija. Klaidinga būtų prašyti „užpirkti“ Mišias, nes šv. Mišios nėra „parduodamos“. Intencijos priėmimas nepadaro Mišių „asmeninėmis“, o tik padeda bendrai maldai tapti konkretesne.
Pagal seną tradiciją, užsakydami šv. Mišias tikintieji palieka auką. Tubūt žinome, kad būdami katalikai turime pareigą išlaikyti Bažnyčią ir jos tarnus: be kunigo šv. Mišiose patarnauja zakristijonas, vargonininkas (ar net visas choras), prie bažnyčios priežiūros prisideda floristės ar valytojos. Taigi palikdami auką, prisidedame prie teisėto atlygio už jų tarnystę. Tačiau turime suprasti, kad piniginė auka nėra „mokestis“ – šv. Mišios pačios savaime yra neįkainojama dovana Bažnyčiai.
Šv. Mišios – tai ypatingas įvykis, kuriame Jėzus Kristus yra su mumis. Jų metu Viešpats pas mus ateina, yra mūsų tarpe Duonos ir Vyno pavidalu. Kiekvieną kartą Eucharistijos šventime išgyvename Jo kančią, mirtį ir prisikėlimą. Todėl sąmoningas dalyvavimas pamaldose priartina mus prie Jo širdies ir pasiaukojimo už mus.
Siūlome atsisiųsti ir pastudijuoti dar Tikėjimo metais (2002) parengtą išties įdomų išsamų leidinį „Šv. Mišių prasmė“ (Pdf) >>. Jame rasite kas yra ir nėra šv. Mišios, taip pat naudingų žinių apie visas šv. Mišių dalis – galbūt niekada nesumanėte gilintis į jų prasmės lobyną.
Dėl intencijų užsakymo kreiptis į parapijos raštinę (kontaktai >>).
