Kunigystė
Kur kreiptis
Jaučiant pašaukimą Kunigystei, kreiptis į parapijos kleboną: kunigų kontaktai.
Kada kreiptis
Iki stojimo laikotarpio, kuris skelbimas Kauno kunigų seminarijos svetainėje.
Svarbu žinoti:
Kristus pašaukė Dvylika apaštalų, kurie tęsė jo misiją žemėje. Apaštalai malda ir rankų uždėjimu iš paties Viešpaties gautą šventosios Dvasios galią perdavė savo įpėdiniams ir talkininkams. Taip Kristaus sekėjų bendruomenėje, Bažnyčioje, atsirado šventimai – paties Kristaus ypatingu ženklu ir galia pavesta pasiuntinybė Bažnyčioje toliau tęsti Viešpaties tarnystę.
Per Bažnyčiai atstovaujantį įšventintą asmenį pats Kristus veikia bendruomenėje kaip savo kūno Galva, savosios kaimenės Gerasis Ganytojas, Vyriausiasis Kunigas.
Kristus savo Evangeliją skelbė visiems žmonėms, tačiau į apaštalų tarnystę pašaukė tik vyrus. Todėl pagal apaštalinius laikus siekiančią tradiciją Kunigystės šventimų sakramentas teikiamas tik pakrikštytiems, Katalikų Bažnyčiai priklausantiems vyrams.
Katalikų Bažnyčioje į kunigus šventinami tik tie kandidatai, kurie yra laisvai pasiryžę rinktis celibatinį gyvenimą ir viešai įsipareigoja jo laikytis iš meilės Dievo karalystei ir žmonių tarnystei.
Katalikų tikėjimą praktikuojantys, turintys vidurinį išsilavinimą ir jaučiantys pašaukimą bei norintys ruoštis kunigystei jaunuoliai turi pirmiausia kreiptis į savo parapijos kleboną.
Klebonas paruoš kandidato charakteristiką, padės surinkti pažymas ir reikiamus dokumentus Kauno kunigų seminarijai (jų sąrašas pateikiamas seminarijos svetainėje).
Seminarijoje jaunuoliai vienerius metus tiria savo pašaukimą parengiamajame (propedeutiniame) kurse, kuriame sudaromos sąlygos užmegzti gyvą santykį su Kristumi, subręsti kunigiškajai tapatybei.
Tolimesnius šešerius metus studijuoja, kad įgytų teologijos ir kitų mokslų žinių, išmoktų bendruomeniškumo, susipažintų su pastoracijos ypatumais: pirmieji dveji metai skirti filosofijos kursams, kiti ketveri – teologijos.
Rankų uždėjimas — tai nuo apaštalų laikų ateinanti tradicija perduoti Kristaus galias. Vyskupas uždeda rankas ant šventinamojo galvos, nes turi kunigystės galių pilnatvę ir yra teisėtas apaštalų įpėdinis. Apeigose dalyvaujantys kunigai taip pat uždeda rankas ir taip paliudija, kad nuo šiol naujai pašventintąjį laikys vienos tarnystės broliu, dalinsis darbais, džiaugsmais ir rūpesčiais.
Konsekracijos malda — tai specialus prašymas Dievui išlieti Šventąją Dvasią išrinktajam asmeniui ir suteikti jo tarnystei reikalingų dovanų.
Diakonai – tarnai, įšventinami tarnauti Bažnyčios reikalams. Šventimų metu ant jų dedamos rankos, idant jie ne kunigautų, o tarnautų. Įšventinant į diakonus rankas uždeda tik vyskupas, šitaip parodydamas, kad diakonas ypatingai susietas su vyskupu tarnavimo reikaluose. Diakonai neturi tarnybinės kunigystės šventimų, tačiau diakonystės šventimais jiems suteikiama teisė tarnauti Bažnyčios reikalams: padėti skelbti Dievo žodį, patarnauti Dievo garbinimo apeigose, vadovauti pastoracijai ir gailestingumo meilės darbams. Tas užduotis diakonai vykdo būdami pavaldūs ganytojiškajai savo vyskupo valdžiai. Tiek vyskupai, tiek kunigai pirmiausia būna įšventinami į diakonus, kad visų jų tarnyba būtų Kristaus, atėjusio tarnauti ir „savo gyvybės atiduoti už daugelį”, ženklu.
Kunigai – vyskupo bendradarbiai, jų pagalbininkai ir įrankiai, pašaukti tarnauti Dievo tautai. Bažnyčios tradicijoje vyskupų tarnystės pareigos žemesniu lygiu buvo perduotos jiems pavaldiems kunigams, kad šie, kaip kunigų luomo nariai tinkamai atlikdami jiems pavestą apaštališką pasiuntinybę, būtų išmintingi vyskupų luomo bendradarbiai. Drauge su savo vyskupu yra viena, tik skirtingas pareigas užimanti kunigija. Vyskupas jiems paveda rūpestį kuria nors bendruomene arba kokią kitą apibrėžtą bažnyčios užduotį.
Vyskupai – apaštalų įpėdiniai. Apaštalai, gavę Šventąją Dvasią, rankų uždėjimu savo pagalbininkams perdavė dvasinę dovaną, kuri iki mūsų dienų nenutrūkstama grandine suteikiama vyskupo Įšventinimu. Jiems perduodama pareiga šventinti, mokyti bei valdyti. Rankų uždėjimu ir malda Šventosios Dvasios malonė yra taip suteikiama ir šventoji žymė taip įspaudžiama, kad vyskupai iškiliausiu ir regimu būdu perima paties Kristaus – Mokytojo, Ganytojo, Kunigo – pareigas ir veikia Jam atstovaudami. Kiekvienas vyskupas kaip Kristaus vietininkas gauna Bažnyčios ganytojo pareigas jam pavestoje vietoje. Vyskupai yra vyskupų kolegijos nariai. Kiekvienas vyskupas kaip vietinės Bažnyčios galva šioje kolegijoje liudija visuotinės Bažnyčios vienybę ir drauge rūpinasi visomis Bažnyčiomis. Eucharistija, vadovaujama vyskupo, yra ypač reikšminga: ji išreiškia Bažnyčią, susibūrusią aplink altorių ir vadovaujamą to, kuris regimai atstovauja Kristui, Gerajam Ganytojui ir savos Bažnyčios Galvai.
Visų trijų laipsnių Kunigystės šventimų sakramentą teikia tik vyskupas.