Šv. Vincentas Paulietis gimė Prancūzijoje, Pouy miestelyje (netoli Dax) 1581 m. balandžio 24 d.

Tėvai anksti pastebėjo Vincento gabumus, leido mokytis kunigu ir dėl to pardavė jautį, kas buvo retenybė tiems laikams.

1600-ais metais, tuomet devyniolikmetis, Vincentas buvo įšventintas į kunigus.

Jaunystėje Vincentas buvo ambicingas ir garbėtroška, perversmas jo gyvenime įvyko po to, kai jį 1605 m. jį pagrobė piratai ir pardavė į vergiją musulmoniškoje šalyje. Būdamas vergu, įkalbėjo šeimininką atsiversti į krikščionybę ir po dvejų metų nelaisvės grįžo kartu su juo į Prancūziją.

Vėliau nuvyko į Romą, kur tęsė savo studijas iki 1609 m. Kurį laiką  tarnavo kaimo klebonu, nuo 1612 m. tarnavo apsišvietusiai Gondi šeimai. 1617 m. subūrė pasiturinčias moteris iš savo parapijos vykdyti įvairias labdaringas veiklas, tačiau jų veikla daugiausiai apsiribojo lėšų rinkimu ir perskirstymu, bet ne tiesiogine pagalba vargstantiesiems. Todėl vėliau, padedamas šv. Luizos de Mariljak, jis subūrė neturtingas moteris tiesioginei pagalbai vargstantiesiems, kurios tapo vienuoliška bendruomene ir pasivadino Gailetingumo seserimis (pranc. Filles de la Charité).

1622 m. Vincentas Paulietis buvo paskirtas galerų kapelionu. Kurį laiką tarnavęs Paryžiuje tarp įkalintų galerų vergų, 1624 m. jis įkūrė Misijų Kongregaciją (Vincentiečius), kunigų vienuoliją, pasišventusią tarnavimui vargingiems mažų miestelių ir kaimų žmonėms.

Vincentas Paulietis mirė 1660 m. rugsėjo 27 d.

Popiežiaus Klemenso XII-ojo pakelbtas šventuoju. Visų labdaringų veiklų ir organizacijų globėjas.

Šv. Vincento Pauliečio diena minima rugsėjo 27 d.