Adoracija

Adoracija Petrašiūnų bažnyčioje vyksta:

Pagrindiniai klausimai apie adoraciją:

Kad suprastume, kas yra adoracija, pirmiausia turime suprasti, kas yra Eucharistija, arba Švenčiausiasis Sakramentas.

Švenčiausiasis Sakramentas – tai šv. Mišių metu Jėzaus Kristaus tikru Kūnu ir Krauju tampanti duona ir vynas. Šį sakramentą įsteigė pats Jėzus Paskutinės vakarienės metu. Lauždamas ir dalindamas mokiniams duoną ir vyną, jis įsakė tai daryti Jo atminimui, taip pasilikdamas šiame sakramente iki paskutinės dienos.

Taigi adoracija – dažniausiai duonos pavidale esančio Kristaus Kūno garbinimas. Komunija pagarbiai paliekama ant altoriaus, kad tikintieji galėtų kuo ilgiau į Jį žvelgti.

Kai mylime kitą asmenį, trokštame kuo ilgiau su juo būti, žiūrėti į jį, klausytis. Tam net nereikia žodžių, svarbiausia būti kartu. Taigi adoracijos metu būtent tokiu būdu galime su Dievu – tai dviejų asmenų, kuriuos vienija meilė, susitikimas. Esame priešais Jėzų, kuris tikrai, realiai ir visas yra ant altoriaus esančiame duonos paplotėlyje.

Šio ypatingo Susitikimo metu Jėzus žvelgia į mus, mūsų širdį, net jeigu nieko nesakome. Jei Jam atsiversime visa savo širdimi, Viešpats mums atsiskleis, pripildys mus ramybės ir džiaugsmo, bet taip pat atskleis tiesą apie mūsų gyvenimą ir iš adoracijos išeisime panašesni į Jį.

Adoracija šiandienos greitai judančiame ir kupiname potyrių pasaulyje gali būti nelengvas maldos būdas. Pirmiausia todėl, kad reikalauja sustoti, nutilti, skirti tam laiko. Gali atrodyti, kad adoracijos metu nieko neveikiame ir nieko nepatiriame, bet iš tiesų daugiausią, ką galime Jėzaus akivaizdoje – tai BŪTI.

Kūno laikysena gali būti įvairi – galima sėdėti, klūpėti, tačiau svarbiausia atminti, kad esame Dievo akivaizdoje. 

Jei širdį slegia mus kankinantys sunkumai, rūpesčiai, abejonės, problemos, kalbėkime su Viešpačiu, kaip tai darytume su savo artimiausiu draugu. Tyloje gali norėtis ką nors daugiau veikti – kažką mąstyti, skaityti maldas, giedoti. Visa tai yra galima, tačiau būtina suprasti, kad ir ką daryčiau, adoracijoje veikiu ne aš – veikia Dievas.

„Štai aš esu su jumis per dienas iki pasaulio pabaigos“
(Mt 28,20)