Sutvirtinimas

Svarbu žinoti:

Sutvirtinimo sakramento priėmimas yra krikščioniškos brandos ženklas.

Tai daug daugiau nei tradicinis „susitvarkymas“, be kurio „nebus galima tuoktis bažnyčioje“. Jį priimdamas jaunuolis išreiškia savo sąmoningą apsisprendimą stoti į krikščioniškos brandos kelią.

Šventoji Dvasia per Sekmines pripildė pirmuosius krikščionis meilės ir drąsos, suteikdama jiems jėgų gyventi tikėjimu ir jį skelbti netgi labai priešiškame pasaulyje. Šiuo sakramentu suteikiama ypatinga malonė krikščioniškąjį tikėjimą liudyti žodžiais ir darbais savo aplinkoje. 

JAUNUOLIO:
– Krikšto pažymėjimas, Pirmosios Komunijos pažymėjimas.

Jaunuoliai, priimdami Sutvirtinimo sakramentą, turi būti sulaukę 15 metų, krikštyti ir jau priėmę Pirmąją Komuniją.

Pasiruošimas vyksta vienerius mokslo metus (spalio-gegužės mėnesiais) pagal Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro parengtą programą.

Susitikimai vyksta kartą per savaitę parapijos salėje. Pasiruošimo programos tikslas yra vykdyti visapusišką asmens tikėjimo formavimą, apimantį tris pagrindines sritis – žinias, patirtį ir vertybes.

Ruošdamasis Sutvirtinimui jaunuolis išreiškia savo sąmoningą apsisprendimą stiprinti krikščioniško gyvenimo praktikavimą. Tam, kad įprastų ir išmoktų kuo sąmoningiau dalyvauti sakramentiniame gyvenime (kas ir yra krikščioniškos brandos ženklas), rengimosi metu dalyvavimas šv. Mišiose sekmadieniais bei per šventes yra privalomas.

Taip pat pasiruošimo metu privalomas dalyvavimas Šventosios Dvasios savaitgalyje rudens semestro metu ir Krikščioniško lytiškumo ugdymo savaitgalyje pavasario semestro metu.

Sutvirtinimo sakramento teikimo šventė vyksta praėjus pasirengimo programą ir datą paskyrus vyskupui.

Nuoširdžiai prašome tėvelius pasiruošimo metu padėti savo sūnui/dukrai atlikti su šio sakramento priėmimu susijusius sprendimus: tinkamai pasirinkti Sutvirtinimo globėją, drauge domėtis šventųjų istorijomis pasirenkant šventojo vardą.

Tėvelius taip pat labai skatiname visapusiškai įsitraukti į vaiko pasiruošimą krikščioniškai gyventi – sekmadieniais ir švenčių dienomis kartu dalyvauti šv. Mišiose, reguliariai eiti išpažinties, praktikuoti krikščioniško gyvenimo vertybes, taip išreiškiant visos šeimos palaikymą ir bendrystę.

Kiekvienam sutvirtinamajam reikia turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis/sesuo, jį atvestų prie vyskupo, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną.

Norint išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, galima Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, jis turi būti tinkamas šioms pareigoms atlikti ir atitikti šiuos reikalavimus:

  • Mergina/moteris – merginai ir vaikinas/vyras – vaikinui, sulaukę 16 metų.
  • Būti katalikas, jau priėmęs Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus bei suprantantis prisiimamas globėjo pareigas.
  • Praktikuojantis tikėjimą ir gyvenantis tik Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
  • Nebūti sutvirtinamojo biologinis tėvas ar motina.

Sutvirtinimo apeigų nuostatai reikalauja, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirinktų ir Sutvirtinimo vardą. Pasirenkant vardą kriterijumi negali būti jo gražumas ar įmantrumas. Tai turi būti tikro šventojo vardas, kurio gyvenimas sutvirtinamajam pasirodys artimas ar patrauklus ir kurio pavyzdžiu norėtų sekti liudydamas tikėjimą ir tarnaudamas kitiems.

Sutvirtinimo šventuoju globėju galima palikti ir tą patį krikšto globėją.

Sutvirtinimo šventėje dažniausiai dalyvauja visi šeimos nariai, kiti artimieji, draugai. Kad visi susirinkę jaustųsi maloniai, kviečiame svečius supažindinti su tinkama apranga bažnyčioje, kuri derėtų su vietos ir įvykio šventumu:

Moterims ir merginoms derėtų: klasikinio pobūdžio suknelė, dengianti pečius, krūtinę bei siekianti kelius. Bažnyčioje nepritinka atvira, nuogas kojas, pilvą ir pečius demonstruojanti apranga, iššaukiantis makiažas.

Vyrams ir vaikinams derėtų: klasikinio pobūdžio kostiumas ar marškiniai.  Bažnyčioje nepritinka sportinė, gatvės stiliaus apranga, šortai virš kelių ar marškinėliai be rankovių.

Taip pat, kad tai būtų ne tik vaiko, bet ir visos šeimos šventė, maloniai kviečiame artimuosius artėjant tai dienai drauge su sūnumi/dukra priimti Sutaikinimo (išpažinties) sakramentą ir šventės dieną – Šventąją Komuniją.

Sutvirtinimo proga tėvai, seneliai krikštatėviai ar Sutvirtinimo globėjai dažnai ieško atminimo dovanos. Tikėjimo praktikoje naudojami daiktai – rožančius, maldaknygė, Šventasis Raštas – gali būti iš ties naudingi, tačiau jaunuolis turi ne tik suprasti jų reikšmę, bet ir būti pasirengęs jais naudotis. Jei tokio daikto dovanojimas atlieka tik simbolinį vaidmenį, dovana neturi jokios prasmės.

Taip pat gali būti dovanojami pakabukai su kryžiuku, šventųjų medalikėliai. Svarbu paminėti, kad krikščionims nedera dovanoti bei nešioti „talismanų“, „amuletų“, pakabukų su mūsų tikėjimui priešiškais ženklais – zodiako, rytų religijų ar okultiniais simboliais.

Prieš dovanojant galima paprašyti kunigo pašventinti dovaną. Zodiako ir kiti ženklai nėra šventinami. Svarbu atminti, kad dovanų palaiminimai nėra magiški ir nesuteikia daiktams jokių galių.

Sutvirtinimą teikia vyskupas jo paskirtą dieną, šv. Mišių metu.

Teikdamas šį sakramentą vyskupas patepa sutvirtinamojo kaktą šventąja krizma (pašventintu aliejaus ir balzamo mišiniu) ir uždėjęs ranką taria: „Šiuo ženklu priimk Šventosios Dvasios dovaną.“ Patepimo, pažymėjimo svarbą sudaro tai, kad tikima patepimo ženklą tarsi įspaudžiant žymę žmogaus sieloje (lyg kokį nors antspaudą). Patepimo simbolika reiškia gausumo, džiaugsmo, gydymo ženklus, sietinus su įšventinimo ženklais.

Po Evangelijos skaitymo ir pamokslo vyskupas kviečia atnaujinti Krikšto pažadus:

Vyskupas klausia: Ar atsižadate piktosios dvasios, jos darbų ir vilionių?
Atsakome: Atsižadu.
Vyskupas klausia: Ar tikite į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją?
Atsakome: Tikiu.
Vyskupas klausia: Ar tikite į Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį iš Mergelės Marijos, nukankintą ir palaidotą, prisikėlusį iš numirusių ir sėdintį Tėvo dešinėje?
Atsakome: Tikiu.
Vyskupas klausia: Ar tikite į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kuri jums Sutvirtinimo sakramentu bus suteikta?
Atsakome: Tikiu.
Vyskupas klausia: Ar tikite šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžintąjį gyvenimą?
Atsakome: Tikiu.
Vyskupas liudija: Toks yra mūsų tikėjimas. Toks yra Katalikų Bažnyčios tikėjimas, kurį skelbiame ir džiūgaudami Jėzuje Kristuje mūsų Viešpatyje.
Atsakome: Amen.

Tada vyskupas ištiesęs rankas meldžiasi už sutvirtinamuosius.
Po maldos atsakome: Amen.

Tada kiekvienas sutvirtinamasis prieina prie vyskupo. Lydintis sutvirtinamąjį (Sutvirtinimo tėvas ar mama) uždeda dešinę ranką ant sutvirtinamojo dešinio peties.
Vyskupas kryžiaus ženklu patepa sutvirtinamojo kaktą Krizmos aliejumi, ir taria: (Sutvirtinamojo vardas), šiuo ženklu priimk Šv. Dvasios dovaną.
Atsakome: Amen.
Vyskupas pasveikina: Ramybė tau.
Atsakome: Ir tau, Ganytojau.

Toliau skelbiami visuotinės maldos kreipiniai, Šv. Mišios vyksta įprasta tvarka.