Atlaidai
Petrašiūnų bažnyčioje švenčiami atlaidai:
Pagrindiniai klausimai apie atlaidus:
Atlaidais yra vadinama Bažnyčios šventė, dažniausiai siejama su parapijos titulo šventaisiais ar Mergele Marija, vadinama jų vardu ir švenčiama minint šių globėjų dieną, bažnyčios įsteigimą ar kita proga. Atlaidų metu iškilmingai švenčiamos šv. Mišios, einama procesija, vyksta įvairi dvasinė ir kultūrinė programa.
Tačiau Bažnyčios mokymas nepasilieka ties tikinčiųjų šventiniais susibūrimais, ir štai ką skaitome Katalikų Bažnyčios katekizme:
„Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje. Jį gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasirengęs krikščionis tarpininkaujant Bažnyčiai.“
(KBK, 1471)
Katekizmo nuoroda asmeninėms studijoms:
https://katekizmas.lt/kbk/dalis2/skyrius2/poskyris2/skirsnis4#se507
Mokymas apie atlaidus ir jų praktika Bažnyčioje glaudžiai siejasi su Atgailos sakramento vaisiais. Norint suprasti šio apibrėžimo prasmę, turime prisiminti, kad nuodėmės yra dvejopos:
- Sunki nuodėmė padaroma svarbiame dalyke, pilnu proto pažinimu ir laisva valia. Šios nuodėmės atleidžiamos tik sakramentinės išpažinties metu.
- Lengva nuodėmė padaroma esant nors vienai nepilnai sąlygai iš trijų aukščiau išvardintų (nesvarbiame dalyke, trūkstant pažinimo arba laisvos valios). Jų atleidimą galima gauti nuoširdžiai gailintis šv. Mišių pradžioje arba asmeninės atgailos metu.
Šių nuodėmių padariniai taip pat yra dvejopi:
- Sunkios nuodėmės nutraukia bendrystę su Dievu – dėl to prarandame galimybę pasiekti amžinąjį gyvenimą. Jo netektis vadinama „amžinąja bausme“ už nuodėmę.
- Lengvos nuodėmės sukelia laikinas pasekmes pačiam žmogui ar jį supančiam pasauliui – už jas turime atsilyginti atgailaudami čia žemėje arba kentėdami skaistykloje. Šios pasekmės dar vadinamos „laikinąja bausme“ už nuodėmę.
Tačiau tiek „amžinoji bausmė“, tiek „laikinoji bausmė“ nėra Dievo atlygis ar kerštas už padarytas nuodėmes. Bausmė išplaukia iš pačios nuodėmės prigimties. Kitaip tariant, ne Dievas mus baudžia, o pati mūsų padaryta nuodėmė turi natūralius padarinius.
Pavyzdžiui, pamelavus artimam žmogui, ne Dievas baudžia sužeisdamas ar nutraukdamas santykius su tuo žmogumi, bet pats melas neša šią pasekmę.
Taigi atlaidų metu tinkamai pasirengusiam tikinčiajam yra atleidžiamos laikinosios bausmės už nuodėmes, kitaip tariant nutraukiamos nuodėmės pasekmės tam žmogui ar jį supančiai aplinkai.
Išpažintis yra Bažnyčios įsteigtas sakramentas, kurio metu pats Kristus per kunigą atleidžia padarytas nuodėmes. Jo metu susitaikoma su savimi, Dievu ir Bažnyčia.
Taigi išpažinties metu yra atleidžiamos visos nuodėmės, dėl kurių yra gailimasi ir sąžiningai prisipažįstama. Taip yra atitaisomi sunkių nuodėmių padariniai: sugrąžinama nutraukta bendrystė su Dievu.
Tačiau net ir atleidus nuodėmę, lieka kiekvienos nuodėmės padariniai.
Katekizme sakoma: „Atleidžiant nuodėmę ir atkuriant vienybę su Dievu, kartu atleidžiama ir amžinoji bausmė už nuodėmę. Tačiau laikinosios bausmės už nuodėmes išlieka“.
Būtent čia mus išlaisvina atlaidų malonė. Atlaidai panaikina jau atleistų nuodėmių laikinąsias bausmes, arba natūralias jų pasekmes.
Atlaidai gaunami „tarpininkaujant Bažnyčiai“. Tai reiškia, kad Bažnyčia gali laikinąsias bausmes atleisti prie mūsų gerų darbų prijungdama dalį Jėzaus, Marijos bei šventųjų nuopelnų, nes Viešpats jai yra patikėjęs šių nuopelnų lobyną.
Atlaidai yra daliniai arba visuotiniai, žiūrint, ar jie atleidžia tik dalį laikinosios bausmės už nuodėmes, ar ją visą. Dalinius atlaidus galime pelnyti daug kartų per dieną, visuotinius – tik vieną kartą dienoje.
Daliniai ir visuotiniai atlaidai gaunami išpildžius nustatytas sąlygas. Sąlygas gauti atlaidams nustato Apaštalų Sostas, Apaštališkoji Penitenciarija – viena iš popiežiaus vardu vykdančių savo misiją Bažnyčioje kongregacijų. Dabartinės bendrosios atlaidų taisyklės nustatytos 1999 m. išleistame rinkinyje „Enchiridion indulgentiarum“.
Plačiau asmeninėms studijoms:
http://www.lcn.lt/bzinios/bz0012/012str.html
Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytas, neekskomunikuotas, esantis be sunkios nuodėmės žmogus.
Bendros sąlygos atlaidams gauti:
- atsisakyti prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės (padaryti pasiryžimą jų nedaryti);
- turėti bent bendrą intenciją gauti atlaidus;
- aplankyti parapijos bažnyčią per jos titulo šventę arba per šventojo vienuolijos steigėjo šventę ir pamaldžiai sukalbėti Viešpaties maldą bei Tikėjimo išpažinimą.
Papildomos sąlygos gauti visuotiniams atlaidams:
1. atlikti išpažintį (būti malonės būsenoje, t.y. be sunkios nuodėmės)
Ši sąlyga gali būti įvykdyta ir prieš bažnyčios aplankymą atlaidų dieną. Vieną kartą atlikus išpažintį, visuotinius atlaidus galima gauti daugiau kartų.
2. priimti sakramentinę šv. Komuniją
Priimti šv. Komuniją pritinka tą pačią dieną, kada lankoma atlaidus švenčianti bažnyčia. Vieną kartą priėmus šv. Komuniją gaunami tik vieneri visuotiniai atlaidai.
3. pasimelsti šv. Tėvo intencija (tai malda ne už popiežių, bet ta intencija, kuria kiekvieną mėnesį meldžiasi Šventasis Tėvas)
Pasimelsti popiežiaus intencija pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Ši sąlyga visiškai įvykdoma, vieną kartą sukalbėjus „Tėve mūsų” ir „Sveika, Marija”. Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą.
Jei neįvykdoma kuri nors iš minėtųjų sąlygų, gaunami tik daliniai atlaidai.
Atlaidus Bažnyčia teikia šiame pasaulyje tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones.
Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu. Jei žinotume, kokios sunkios yra skaistyklos kančios, uoliau stengtumės naudotis teikiamomis atlaidų malonėmis. Pelnyti atlaidus mirusiems yra didžiulės vertės artimo meilės darbas, kuriuo galime jiems padėti. Iš skaistyklos išvaduotos vėlės taps uoliomis mūsų užtarėjomis danguje.