Krikštas
Kur kreiptis
Dėl Krikšto mūsų bažnyčioje kreiptis į parapijos raštinę arba kunigą po šv. Mišių zakristijoje.
Kada kreiptis
Ne vėliau kaip mėnuo iki numatytos šventės datos.
Svarbu žinoti:
Krikštas yra žmogaus krikščioniškojo gyvenimo pradžia.
Šiuo pirmuoju sakramentu tampame Dievo vaikais ir Bažnyčios nariais. Krikštu Dievas mus išlaisvina iš nuodėmės vergijos, atleidžia gimtąją nuodėmę ir visas kitas nuodėmes. Švenčiant šį sakramentą krikštijamasis panardinamas į vandenį arba ant jo galvos išliejama vandens, tariant Švenčiausiosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – vardą. Krikšto sakramentą gali priimti bet kokio amžiaus nekrikštytas žmogus.
VAIKO:
– Gimimo liudijimas.
TĖVŲ:
– Krikšto, Sutvirtinimo ir Bažnytinės santuokos (jei ji sudaryta) pažymos.
KRIKŠTO TĖVŲ:
– Krikšto, Sutvirtinimo ir Bažnytinės santuokos (jei ji sudaryta) pažymos.
Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija. Tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Tačiau reiktų vengti bažnyčios ar kunigo rinkimosi vien todėl, kad ten yra „gražu ar madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas, ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.
Pageidautina, jog tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, ypatingai apie Krikšto sakramentą. Kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę ir savo pareigas, susijusiais su vaiko religiniu auklėjimu, mūsų bažnyčioje privaloma viena katechezė (paskaitėlė), kurioje privalo dalyvauti vaiko tėvai ir krikšto tėvai. Dėl jos susitariama asmeniškai su kunigu jums patogiu laiku prieš krikštą.
Taip pat tėvelius ir krikštatėvius, gyvenančius Bažnyčios palaimintoje Santuokoje, raginame prieš vaikelio Krikštą atlikti išpažintį ir priimti Šv. Komuniją.
Iš tikrųjų Krikšto tėvams keliami dideli reikalavimai, nes krikštatėviai yra įpareigoti savo krikšto vaikui ne tik rodyti pavyzdį, bet ir tikėjime turėti reikalingą brandą. Svarbiausia krikštatėvių pareiga – perduoti krikščioniškojo gyvenimo patirtį.
Kiti svarbūs reikalavimai krikšto tėvams:
- būtų parinktas krikštijamojo ar jo tėvų (globėjų) ir pats norėtų šią pareigą atlikti;
- būtų sulaukęs 16 metų amžiaus;
- būtų praktikuojantis katalikas, priėmęs šv. Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus;
- gyventų teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje (negali būti asmenys, gyvenantys šeimyninį gyvenimą be Santuokos sakramento);
- nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.
Gyvenantys Bažnyčios nepalaimintoje partnerystėje arba išpažįstantys kitą, nei katalikų tikėjimą asmenys gali būti tik Krikšto liudininkais šalia kito (tikro) krikštatėvio/krikštamotės, tačiau nebus vaiko krikštatėviai.
Krikšto metu gali būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė, arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu – šis reikalavimas susijęs tam tikra prasme ir su krikščioniškos šeimos samprata.
Krikštijant reikėtų pasirinkti šventojo globėjo vardą. Tai turėtų būti vardas šventojo – Kristaus mokinio, kurio gyvenimas buvo ištikimybės savo Viešpačiui bei meilės pavyzdys. Pasirinkto vardo globėjas užtikrina krikštijamajam savo užtarimą.
Tėvai, krikštatėviai ir parapijos klebonas turi rūpintis, kad nebūtų duodamas krikščioniškai dvasiai svetimas vardas. Taip pat, vardo pasirinkimo kriterijumi neturėtų būti vien jo įmantrumas.
Tinkamas gali būti ir tas pats (pirmasis) vaiko vardas, jeigu jis atitinka minėtus reikalavimus.
Krikšto žvakė – jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais: uždegama priimant Pirmąją Komuniją, atnaujinant krikšto pažadus Velyknakčio liturgijos metu, o galiausiai, jei įmanoma, sudega prie žmogaus karsto.
Balta krikšto skraistė – naujo gyvenimo, atnaujinto Kristuje, simbolis.
Krikšto šventėje dažniausiai dalyvauja visi šeimos nariai, kiti artimieji, draugai. Kad visi susirinkę jaustųsi maloniai, kviečiame svečius supažindinti su tinkama apranga bažnyčioje, kuri derėtų su vietos ir įvykio šventumu:
Moterims ir merginoms derėtų: klasikinio pobūdžio suknelė, dengianti pečius, krūtinę bei siekianti kelius. Bažnyčioje nepritinka atvira, nuogas kojas, pilvą ir pečius demonstruojanti apranga, iššaukiantis makiažas.
Vyrams ir vaikinams derėtų: klasikinio pobūdžio kostiumas ar marškiniai. Bažnyčioje nepritinka sportinė, gatvės stiliaus apranga, šortai virš kelių ar marškinėliai be rankovių.
Taip pat, kad tai būtų ne tik vaiko, bet ir visos šeimos šventė, maloniai kviečiame artimuosius (ypatingai tėvelius bei krikšto tėvus, gyvenančius Bažnyčios palaimintoje Santuokoje) artėjant tai dienai priimti Sutaikinimo (išpažinties) sakramentą ir šventės dieną – Šventąją Komuniją.
Krikšto proga tėvai, seneliai ar krikštatėviai dažnai ieško atminimo dovanos. Tikėjimo praktikoje naudojami daiktai – rožančius, maldaknygė, Šventasis Raštas – gali būti iš ties naudingi auginant vaiką tikėjime, vėliau ruošiantis Pirmajai Komunijai. Tačiau jei tokio daikto dovanojimas atlieka tik simbolinį vaidmenį, dovana neturi jokios prasmės.
Taip pat gali būti dovanojami pakabukai su kryžiuku, šventųjų medalikėliai. Svarbu paminėti, kad krikščionims nedera dovanoti bei nešioti „talismanų“, „amuletų“, pakabukų su mūsų tikėjimui priešiškais ženklais – zodiako, rytų religijų ar okultiniais simboliais.
Prieš dovanojant galima paprašyti kunigo pašventinti dovaną. Zodiako ir kiti ženklai nėra šventinami. Svarbu atminti, kad dovanų palaiminimai nėra magiški ir nesuteikia daiktams jokių galių.
Vaikai, vyresni nei septynerių metų, yra krikštijami su vyskupo leidimu, paprastai suaugusiųjų krikšto apeigomis ir iš jų reikalaujama didesnio pasirengimo: jie jau turi žinoti pagrindines tikėjimo tiesas, mokėti pagrindines maldas, suvokti krikščioniško gyvenimo principus bei su tėvų ir krikštatėvių pagalba būti pasiryžę jį praktikuoti.
Todėl paprastai tokiais atvejais nekrikštyti vaikai ruošiami kartu su besiruošiančiais Atgailos ir Pirmosios Komunijos sakramentams. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus, nekrikštytieji priima Krikštą dažniausiai per Velykas, o toliau su grupe priima Pirmąją Komuniją pavasario pabaigoje.
Suaugusieji, norintys priimti Krikšto ir Eucharistijos sakramentus, turi kreiptis į parapijos kleboną.
Jie ruošiami pagal Suaugusiųjų katechezės programą.
Krikštijantis suaugusiajam, taip pat reikalingi krikšto tėvai.